Sutarčių teisė
|Kasdien sudaroma tūkstančius įvairiausių sutarčių: perkami maisto produktai, drabužiai, važiuojama visuomeniniu transportu, siunčiami laiškai ir t.t. Apie šių veiksmų reikšmę net nesusimąstoma tol, kol nekyla konfliktas, pvz., parduotuvėje nusipirkus nekokybišką prekę, paštui praradus siuntinį, pavėlavus traukiniui ir pan. Ir tik tada suvokiama, kad visi šie veiksmai teisiniu požiūriu sandoriai – tiksliau – sutartys. Sutartis – labiausiai paplitusi sandorių rūšis. Verslininkai, derėdamiesi dėl sutarties, pasitelkia teisininkus, kitų sričių specialistus, kruopščiai išnagrinėja sutarties sąlygas, prisiimamus įsipareigojimus ir atsakomybę. Vartotojai, būdami mažiau patyrę, pasirašydami iš anksto paslaugų teikėjo parengtas standartines sutartis, dažniausiai atidžiai nenagrinėja sutarties sąlygų ir gali pabloginti savo padėtį.
-
Sutarties samprata:
- Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
- Sutartims taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius.
- Sutartims taikomos šios knygos I dalies normos, reglamentuojančios bendruosius prievolių teisės klausimus, jeigu sutartinių santykių normos nenustato išimčių iš bendrų taisyklių.
-
Sutarties funkcijos:
- iniciatyvos; pasireiškia sutarties dalyvių diapozityviškumu, t.y. gebėjimu spręsti dėl kitos šalies, dėl turinio ir pan.
- koordinacijos; šalys, būdamos lygios, tarpusavyje derina savo veiksmus;
- sutarties gynimo; jos paskirtis – paveikti sutarties šalis, kad jos nenukrypstamai, tinkamai vykdytų sutarties sąlygas. Ši funkcija gali būti realizuojama pasinaudojant šalies teisę priverstinai įvykdyti prievolę.
-
Esminis sutarties požymis:
- siekimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Iš kitos pusės sutartis yra sandoris, kuriam taikomos dvišalius ir daugiašalius sandorius reglamentuojančios normos.
-
Sutarties laisvės principas. Sąžiningumo ir teisingumo principai.
- Šis principas yra kilęs iš taip vadinamos valios doktrinos, kuri aiškina, kad sutartis yra dviejų ir daugiau asmenų valios sutapimas. Valinis sutarties aspektas šiandien įtvirtintas visų valstybių civilinėje teisėje ir numatoma galimybė pripažinti negaliojančia sutartį, sudarytą esant valios trūkumų.[1] Jeigu šalis yra verčiama sudaryti sutartį – pažeidžiamas valios principas. Daugumos valstybių teisė nustato,kad sutartis, sudaryta grasinimo, apgaulės ar suklydimo įtakoje – negalioja.Paprastai sutarties laisvės principas analizuojamas keturiais aspektais:
- laisve sudaryti sutartį;
- laisve atsisakyti sudaryti sutartį;
- laisve laisvai nustatyti sutarties turinį;
- laisve sudaryti sutartis, kurių įstatymas nenumato, jeigu tokios sutartys neprieštarauja teisei ir gerai moralei.
Taigi, sutarties laisvės principas, kaip ir bet kuris kitas teisės principas, nėra absoliutus ir nekintantis. Ilgainiui Nuo neutralumo sutarties sąlygų atžvilgiu, pereita prie sutarties sąlygų kontrolės; individualus požiūris į sutartį ir jos sąlygas pakeistas kolektyviniu. Šiandien sutarties laisvės principas lieka svarbiausiu sutarčių teisės principu ir jo pagrindu konstruojamas visas sutarčių teisės institutas. Tačiau jo taikymas, dėl minėtų apribojimų yra pakankamai sudėtingas.
- Šis principas yra kilęs iš taip vadinamos valios doktrinos, kuri aiškina, kad sutartis yra dviejų ir daugiau asmenų valios sutapimas. Valinis sutarties aspektas šiandien įtvirtintas visų valstybių civilinėje teisėje ir numatoma galimybė pripažinti negaliojančia sutartį, sudarytą esant valios trūkumų.[1] Jeigu šalis yra verčiama sudaryti sutartį – pažeidžiamas valios principas. Daugumos valstybių teisė nustato,kad sutartis, sudaryta grasinimo, apgaulės ar suklydimo įtakoje – negalioja.Paprastai sutarties laisvės principas analizuojamas keturiais aspektais:
-
Viešoji sutartis.
- Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos).
- Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis.
- Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
- Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos
- Įstatymų nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai valstybės institucijai tvirtinti standartines viešosios sutarties sąlygas. Įstatymų nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas atitinkamos valstybės institucijos.
-
Esminės, įprastinės, atsitiktinės sutarties sąlygos.
- Esminės – yra tos sutarties turinio sąlygos, kurių nesant sutartis laikoma nesudaryta. Esminės sąlygos gali atsirasti, kai:
- jas numato įstatymas (pvz., turto perleidimas su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos);
- kai esminės sąlygos būtinos tam tikros rūšies susitarimams; pvz., kaina yra būtina sąlyga kai sutartis yra atlygintina, rangos sutartyje esminės sąlygos yra dėl dalyko, kainos ir termino ir pan.
- kai esminės yra visos sutarties sąlygos, dėl kurių vienos šalies pareiškimu turi būti susitarta (kai šios sąlygos nėra esminės pagal įstatymą ar sutarties esmę). Pvz., Pirkėjo reikalavimas, kad daiktas būtų pristatytas į nurodytą vietą.
- Įprastinės – vadinamos įstatymo nustatytos sąlygos, kurios dėl sutarties sudarymo fakto tampa privalomos jos šalims. Nuo esminių skiriasi tuo, kad dėl jų nereikia susitarti sutarties šalims. (PVZ. CK 6.393, CK 4.49 str.)
- Atsitiktinėmis vadinamos šalių susitarimu nustatomos sąlygos, kurių įstatymus nereguliuoja arba kurias nustato dispozityvinės normos.
- Esminės – yra tos sutarties turinio sąlygos, kurių nesant sutartis laikoma nesudaryta. Esminės sąlygos gali atsirasti, kai:
-
Prelimenarioji sutartis
Skirta užtikrinta pagrindinės sutarties pasirašymui. Rankpinigių perdavimui. Visos sąlygas reikia surašyti.
-
- Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.
- Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią.
- Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
- Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
- Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
-
Oferta. Ofertos galiojimas.
Pateikiamas pasiūlymas sudaryti sutartį.
-
- Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.
- Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta).
- Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas.
- Ofertą, net ir neatšaukiamą, oferentas gali panaikinti, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu ofertą arba kartu su ja.
-
Viešoji oferta.
Viešas pasiūlymas parduoti.
-
- Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą.
- Viešoji oferta, atšaukta tokia pat forma, kaip buvo pareikšta, tampa negaliojanti, nors apie jos atšaukimą sužinojo ne visi asmenys, kuriems oferta buvo žinoma.
- Viešąja oferta nelaikomi kainoraščiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinė medžiaga, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
-
Akceptas. Akceptavimo terminas.
Pasiūlymo priėmimas pasirašant. Formos: telefonu, el. paštu, faksu ir t.t.
-
- Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.
- Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.
- Oferta turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes.
- Žodinė oferta turi būti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada.
- Sudarymo momentas – kai sutartis yra pasirašoma.
- Sutarčių standartinės sąlygos – esminės sąlygos, užtikrinimas vykdymo
- Netikėtos sutarčių sąlygos – neprotingos sutarties sąlygos
- Nestandartinės sutarties sąlygos – papildomi punktai, atskirai sutarta
- das
- Sutarties galia – prilyginama įstatymui, turi tokią pačią galią
- Sutarties galia tretiesiems asmenims – tas kuris yra suinteresuotas tos sutarties sudarymu, be pagrindinių dalyvių
- Numatomos pačioje sutartyje. Arba nustatytos sutartyje.
- Sutarties dalyko kokybė –
- Sutarties vykdymo principai – nebus.
- Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms
- Sutarties neįvykdymas ar netinkamas vykdymas – sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir laiku.
- Sutarties vykdymo sustabdymas – morotoriumu valstybė gali sustabdyti sutarčių vykdymą.
- Įvykdymo trūkumų pašalinimas – susitarus šalinamas, galima pakeisti sąlygas, kitu atveju reikia kreiptis į teismą.
- Papildomas terminas sutarčiai įvykdyti – galima susitarti jeigu abi šalys sutinka sutarties įvykdymo terminą atidėti
- Palūkanos – 5%
- Nenugalima jėga – stichinės nelaimės
- Reikalavimas įvykdyti sutartį – šalis turi teisę reikalauti
- Restitucija – sandorio turtinės padėties gražinimas į pradinę padėti
- Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas – absoliučiai negaliojantys sandoriai yra niekiniai