Buy NowTarantulo.lt recommends this store. We buy games here!

Teisė – teorija ir sąvokos

Teisė – priemonių visuma, teisingumui visuomenėje nustatyti ir užtikrinti. Savo veikimu, įgyvendina deramą elgesį atitinkančias bausmes bei paskatas. Tai oficialiai pripažintų, įtvirtintų, formaliai apibrėžtų, organizacinėmis-prievartinėmis poveikio priemonėmis užtikrintų, sankcionuotų viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės (Bažnyčios) ir kt.), privačių struktūrų (pvz., įmonės, asociacijos) taisyklių, principų, reguliuojančių visuomeninius santykius; socialinių normų sistema, norminės-socialinės sistemos posistemė. Wikipedia.

Teises-pagrindai

1. Teisės sąvoka.

Teisė – tai sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų, formaliai apibrėžtų normų(bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą.

2. Teisės požymiai.

  • Normiškumas. Teisė ,atlikdama savo socialinę paskirtį- reguliuoti visuomeninius santykius,-nustato šių santykių dalyvių bendras elgesio taisykles, kurios vadinasi teisės normomis. Taigi konkrečios teisės normos sudaro teisės turinį.
  • Visuotinis privalomumas. Teisės normos, išreikšdamos valstybės valią, yra privalomos visiems.
  • Formalus apibrėžtumas. Teisės normos yra ne paprastai idėjos ar mintys, o konkrečiai nustatytos ir formaliai teisės aktuose išreikštos bendro elgesio taisyklės.
  • Daugkartinis taikymas. Teisės normos visą galiojimo laiką yra taikytinos neribotą atvejų skaičių.
  • Prievartiškumas. Teisės normų realizavimą garantuoja valstybė.
  • Sistemingumas. Teisės normos nėra padrikos, o sąveikaudamos sudaro sistemą. Vienos normos realizavimas dažnai yra pagrindas realizuoti kitas teisės normas.

3. Teisės normos sąvoka.

Teisės norma – tai įstatymuose ir kituose teisės aktuose valstybės nustatyta visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kurios įgyvendinimas garantuojamas valstybės prievartos priemonėmis.

Hipotezė –  nurodo faktines aplinkybes, kurioms esant reikia vadovautis ta teisės norma, t. y. ji apibrėžia normos veikimo sferą, nurodo subjektus ir normos galiojimo aplinkybes, sąlygas. Hipotezė gali būti apibrėžta ir numatoma.

Dispozicija – pagrindinė ir privaloma teisės normos dalis, kurioje įtvirtinta elgesio taisyklė, subjektų teisės ir pareigos. (rūšys: paprastosios, reliatyviai ir absoliučiai apibrėžtos, nukreipiančios ir blanketinės).

Sankcija – tai teisės normos dalis, nurodanti poveikio priemones, taikomas, kai nesilaikoma teisės normų reikalavimų. (pagal turinį: pilnos BK, CK, ir nepilnos).

Teisės normos klasifikuojamos įvairiais pagrindais

Bet kuri teisės norma numato tam tikrą elgesio formą. Daugumą teisės normų sudaro reguliacinės teisės normos, jos yra:

a) įpareigojančios – teisės normos nustato pareigą atlikti tam tikrus aktyvius teigiamus veiksmus(mokėti mokesčius)

b) draudžiančios – teisės normos nustato pasyvią pareigą, t.y. pareigą susilaikyti, nevykdyti draudžiamų veiksmų(draudžiama pakeisti sutarties sąlygas)

c) įgaliojančios – teisės normos suteikia teisę atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus, sukeliančius teisines pasekmes.(galimybė įsivaikinti vaiką)

Teisės normų rūšys:

  • Pagal teisės šakas: administracinės, civilinės, baudžiamoji, finansinė, BPK ir kita
  • Pagal elgesio pobūdį: įpareigojančios, draudžiančios, įgaliojančios.
  • Pagal asmenų, kuriems adresuojamas ratą: bendrosios, specialiosios,administracinės,civilinės, baudžiamoji, finansinės, BPK ir kitat.

Buy Games For Ridiciously Low Prices

4. Teisės šaltinių rūšys

Teisės šaltinis – tai įtvirtintų, nustatytų ir išreikštų teisės normų oficiali forma, galiojanti valstybėje.

Teisės teorijoje žinomi tokie pagrindiniai teisės šaltiniai: teisės paprotys, teisinis precedentas, norminė sutartis, norminis teisės aktas.

Teisės paprotys – tai istoriškai susiformavusi dėl žmonių tam tikrų veiksmų dažno pasikartojimo valstybės sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė(pav. vergvaldinės ir feodalinės teisės paminklai-Drakono įstatymai, 12 lentelių įstatymai)

Teisinis precedentas – tai teismo ar administracinio organo sprendimas konkrečioje byloje, kuriam valstybė suteikia privalomą reikšmę, sprendžiant analogines bylas ir kartu nustatant teisės normas.(Kanada, Australija, Didžioji Britanija)

Norminė sutartis – dviejų ir daugiau teisės subjektų susitarimas, kuriame yra teisės normos reguliuojančios jų tarpusavio santykius.(tarptautinės teisės srityje).

5. Teisės norminis aktas.

Teisės norminio akto požymiai:

  • norminius teisės aktus priima tik kompetetingos teisėkūros institucijos;
  • kiekvienas teisės aktas turi tikslų pavadinimą liudijantį jį priėmusį organą, kas apibrėžia akto teisinę galią;
  • teisės aktas yra visuotinai privalomo pobūdžio, numatantis galimybę panaudoti valstybės prievartą;
  • teisės norminiai aktai skelbiami ir įsigalioja tam tikra tvarka;
  • Pagal teisinę galią visi norminiai teisės aktai skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus.

6. Kas yra įstatymas?

Įstatymas – tai pirminis teisės aktas, turintis aukščiausiąją teisinę galią, kurį Lietuvoje priima Seimas ypatinga procedūros tvarka arba jis priimamas referendumu.

  • Visi įstatymai turi būti priimami sutinkamai su konstitucija ir neprieštarauti jai.
  • Įstatymai sudaro valstybės teisinės sistemos pagrindą.
  • Įstatymai pagal jose esančių normų svarbą skirstomi į konstitucinius ir paprastus.
  • Konstituciniais įstatymais Lietuvoje laikomi Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti įstatymai, ir atskirai konstitucijoje įvardyti įstatymai.
  • Įvairias visuomenės gyvenimo sritis reguliuoja paprastieji įstatymai. Paprastieji įstatymai skirstomi į einamuosius ir kodifikuojamuosius.
  • Einamieji įstatymai galioja tik tam tikrą laiką(butų privatizavimo įstatymas, biudžeto įstatymas)
  • Kodifikuoti įstatymai-tai įvairūs kodeksai, statutai kuriuos įstatymu patvirtina seimas.
  • Įstatymai priimami laikantis ypatingos tvarkos. Jų priėmimą sudaro keturios stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisė ; jų projektų svarstymas, įstatymų priėmimas ir paskelbimas.

7. Kaip skirstomi įstatymai?

Įvairias visuomenės gyvenimo sritis reguliuoja paprastieji įstatymai. Paprastieji įstatymai skirstomi į einamuosius ir kodifikuojamuosius.

  • Einamieji įstatymai galioja tik tam tikrą laiką(butų privatizavimo įstatymas, biudžeto įstatymas)
  • Kodifikuoti įstatymai – tai įvairūs kodeksai, statutai kuriuos įstatymu patvirtina seimas.

Įstatymai priimami laikantis ypatingos tvarkos. Jų priėmimą sudaro keturios stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisė ; jų projektų svarstymas, įstatymų priėmimas ir paskelbimas.

8. Kas yra poįstatyminis teisės norminis aktas?

Poįstatyminiai teisės aktai – tai tokie norminiai aktai, kuriuos įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka priima kompetetingos institucijos.

Poįstatiminiai teisės aktai paprastai yra įvairių vykdomosios valdžios institucijų aktai, skirti įgyvendinti įstatymams ir konkretizuojantys pagrindines jų nuostatas.

9. Kaip skirstomi poįstatyminiai teisės aktai?

Pagal taikymo sferą ir jų priėmimo subjektus poįstatyminiai aktai yra skirstomi į bendruosius, vietinius, žinybinius ir vidaus organizacinius.

Bendrieji poįstatyminiai aktai

Bendrieji poįstatyminiai aktai galioja visiems asmenims, esantiems valstybės teritorijoje.

Šių aktų kategorijai priskiriami:

  • LR Seimo nutarimai
  • Respublikos prezidento dekretai
  • Vyriausybės nutarimai
  • Konstitucinio Teismo aktai
  • ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų įsakymai ir įsakymais patvirtinti kiti norminiai teisės aktai(instrukcijos taisyklės, programos ir kt.)

Vietiniai poįstatyminiai aktai:

  • Vietinius poįstatyminius aktus leidžia vietos savivaldybės ir jų vykdomieji organai, aukštesniosios administracinių vienetų institucijos.
  • savivaldybių tarybų sprendimai
  • merų potvarkiai
  • ir kita

Vidaus organizaciniai  poįstatyminiai aktai

  • Vidaus organizacinius poįstatyminius aktus leidžia įvairios nevalstybinės organizacijos savo vidaus klausimams reguliuoti.
  • Tokie aktai taikomi tik šių organizacijų nariams. Politinių partijų ,politinių organizacijų, profesinių sąjungų , visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų įstatai ar steigimo dokumentai kuriami atitinkamų įstatymų pagrindu.

Buy Games For Ridiciously Low Prices

10. Kas yra teisės pažeidimas?

Teisės pažeidimu laikomas bet koks teisės normų reikalavimų neatitinkantis asmens poelgis.

  • Dažniausiai tai teisės normų reikalavimų draudžiama veika arba, jeigu ir leidžiama, tai veika, atliekama nesilaikant nustatytos tvarkos.
  • Teisės pažeidimai pagal žalingumo laipsnį skirstomi į nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus.

Nusikaltimai, Baudžiamieji nusižengimai

Nusikaltimai, kaip teisės pažeidimų rūšis, yra ne tik žalingi, bet ir pavojingi visuomenei. Tai įvairūs veiksmai nukreipti prieš visų žmonių ypač saugomas vertybes, todėl jie iš esmės yra pavojingi visuomenei. Visi veiksmai kurie yra pavojingi visuomenei ir laikytini kriminaliniais nusikaltimais, išvardyti baudžiamuosiuose įstatymuose.

Baudžiamieji nusižengimai, kaip teisės pažeidimų rūšis, yra įvairūs visuomenei pavojingi veiksmai. Tai mažiau reikšmingi įstatymų, poįstatyminių norminių teisės aktų ir jais saugomų visuomenės ar kai kurių piliečių teisių pažeidimai. Visiems nusižengimams būdinga tai, kad juos padarius numatytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu (išskyrus areštą).

11. Kada atsiranda teisinė atsakomybė?

Teisinė atsakomybė – tai negatyvios pasekmės, kurias teisės pažeidėjui už teisės pažeidimą taiko kompetentingos institucijos.

Teisės pažeidimo pagrindais laikoma:

  • teisės norma, numatanti teisinę atsakomybę, ir teisės pažeidimas.

12. Kaip skirstoma teisinė atsakomybė?

Yra šios teisinės atsakomybės rūšys:

  • baudžiamoji
  • administracinė
  • drausminė
  • civilinė
  • materialinė

Baudžiamoji atsakomybė – tai teisinės atsakomybės rūšis, kylanti padarius baudžiamąjį nusižengimą arba baudžiamąjį nusikaltimą. Baudžiamąją atsakomybę taiko tik teismai.

Administracinė atsakomybė – teisinės atsakomybės rūšis, kylanti padarius administracinį teisės pažeidimą. Kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn traukia įstatymų įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai), teismas, skirdami atitinkamą administracinę nuobaudą (įspėjimą, baudą, specialių teisių atėmimą ir kt.).

Drausminė atsakomybė – drausminio poveikio priemonės kurios taikomos darbo drausmės pažeidėjams. Jas skiria darbdavys ar jo įgaliotas administracijos vadovas.

Civilinė atsakomybė – tai kalto asmens turtinė prievolė atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą (nuostolius).

 

Straipsnis parengtas pagal dėst. Vitalijos Skėruvienės medžiagą.

Add a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *