Teisė Kontroliniai klausimai

Teisė Kontroliniai klausimai

Teisės klausimai ir atsakymai iš civilinės teisės.

1. Kokius santykius reguliuoja civilinė teisė?
   1. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so 1.1 straips­ny­je sa­ko­ma, kad šis ko­dek­sas reg­la­men­tuo­ja as­me­nų tur­ti­nius san­ty­kius ir su šiais san­ty­kiais su­siju­sius as­me­ni­­nius ne­tur­ti­nius san­ty­kius, taip pat šei­mos san­ty­kius. Įsta­ty­mu nu­sta­ty­tais at­ve­jais šis ko­dek­sas taip pat reg­la­men­tuo­ja ir ki­to­kius as­me­ni­nius ne­tur­ti­nius san­ty­kius.
2. Civilinės teisės šaltiniai.
   1. Ci­vi­li­nės tei­sės šal­ti­niai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja, Ci­vi­li­nis ko­dek­sas, ki­ti įsta­ty­mai. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nės su­tar­tys.
3. Civilinių santykių teisinio reguliavimo principai.
   1. Ci­vi­li­nių san­ty­kių sub­jek­tų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas yra ly­gia­tei­sišku­mo prin­ci­po iš­raiš­ka ci­vi­li­nė­je tei­sė­je. Ly­gia­tei­siš­ku­mas reiš­kia dis­kri­mi­na­vi­mo drau­di­mą, rei­ka­la­vi­mą, kad vie­no­dos si­tu­a­ci­jos bū­tų ver­ti­na­mos vie­no­dai, ne­bent dėl la­bai svar­bių ir ob­jek­ty­vių prie­žas­čių bū­tų pa­kan­ka­mo pa­grin­do ver­tin­ti jas skir­tin­gai.
   2. Ly­gia­tei­sišku­mas reiš­kia, kad vi­siems fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims pri­pa­žįs­ta­mas vie­no­das ci­vi­li­nis teis­nu­mas.
4. Apibudinti civilinį teisinį santykį.
   1. Ci­vi­li­nis tei­si­nis san­ty­kis – ci­vi­li­nės tei­sės nor­mų su­re­gu­liuo­tas fak­ti­nis vi­suo­me­ni­nis san­ty­kis, ku­rio da­ly­viai tu­ri sub­jek­ti­nes ci­vi­li­nes tei­ses ir pa­rei­gas.

Svarbiausi bendrieji teisinių santykių bruožai yra šie:

1. ci­vi­li­nis tei­si­nis san­ty­kis – kaip ir kiek­vie­nas tei­si­nis san­ty­kis yra vi­suo­me­ni­nis san­ty­kis, t.y. san­ty­kis tarp žmo­nių ir jų ko­lek­ty­vų, tu­rin­čių tei­si­nį sub­jek­ty­vu­mą;
2. ci­vi­li­nis tei­si­nis san­ty­kis at­si­ran­da tei­sės nor­mų pa­grin­du ir yra tei­sės nor­mų rei­ka­la­vi­mų įgy­ven­di­ni­mo bū­das tų san­ty­kių sub­jek­tų veiks­mais;
3. fak­ti­nio vi­suo­me­ni­nio san­ty­kio tu­ri­nys įgy­ja tei­si­nį kryp­tin­gu­mą ir api­brėž­tu­mą ir tam­pa fak­ti­niais tei­si­niais veiks­mais;
4. at­si­ra­du­sių ci­vi­li­nių sub­jek­ti­nių tei­sių įgy­ven­di­ni­mą ga­ran­tuo­ja vals­ty­bė.

5. Civilinės teisės subjektas.
   1. Ci­vi­li­nės tei­sės sub­jek­tas ga­li bū­ti kiek­vie­nas as­muo (fi­zi­nis ar ju­ri­di­nis), ku­riam ci­vi­li­nės tei­sės nor­mos su­tei­kia ga­li­my­bę bū­ti ci­vi­li­nių tei­sių ir pa­rei­gų sub­jek­tu. Ci­vi­li­nis tei­si­nis sub­jek­tiš­ku­mas – tai ci­vi­li­nės tei­sės nor­mo­mis nu­sta­ty­ta fi­zi­nių, ju­ri­di­nių as­me­nų bei vals­ty­bės ga­li­my­bė bū­ti ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių sub­jek­tais.

 

6. Civilinio teisnumo samprata.
   1. Ci­vi­li­nis teis­nu­mas – tai ben­dra sub­jek­ti­nė tei­sė įgy­ti ir tu­rė­ti kon­kre­čias ci­vi­li­niais įsta­ty­mais nu­ma­ty­tas ar jais ne­drau­džia­mas tei­ses bei su­kur­ti sau pa­rei­gas.
7. Civilinio veiksnumo samprata.
   1. Ci­vi­li­nis veiks­nu­mas – ben­dra sub­jek­ti­nė tei­sė sa­vo veiks­mais įgy­ti to­kias tei­ses bei su­kur­ti sau pa­rei­gas.
8. Civilinės subjektinės teisės turinys.
   1. Ci­vi­li­nio tei­si­nio san­ty­kio tu­ri­nys – tai ci­vi­li­nės tei­sės nor­mo­mis lei­džia­mas el­ge­sys, su­si­de­dan­tis iš tri­jų rū­šių ga­li­my­bių:
      1. ga­li­my­bės tu­rin­čiam tei­sę as­me­niui pa­si­rink­ti tam tik­rą el­ge­sio va­rian­tą;
      2. ga­li­my­bės rei­ka­lau­ti iš ki­tų as­me­nų tam tik­ro ak­ty­vaus el­ge­sio;

• ga­li­my­bės im­tis tei­sė­sau­gos prie­mo­nių sa­vo sub­jek­ti­nei tei­sei ap­sau­go­ti ir gin­ti.

9. Civilinės subjektinės pareigos turinys.
   1. Ci­vi­li­nės sub­jek­ti­nės pa­rei­gos tu­ri­nys – tai pri­va­lo­mas el­ge­sys, su­si­de­dan­tis iš tei­si­nių bū­ti­ny­bių, ku­rios ati­tin­ka tei­sę tu­rin­čio as­mens ga­li­my­bes.

 

10. Juridinio fakto samprata ir skirstymas.
    1. Ju­ri­di­niai fak­tai – tai to­kie re­a­lios tik­ro­vės reiš­ki­niai, su ku­riais ci­vi­li­nės tei­sės nor­mos sie­ja ci­vi­li­nio tei­si­nio san­ty­kio at­si­ra­di­mą, pa­si­kei­ti­mą ar pa­si­bai­gi­mą.
    2. Ju­ri­di­niai fak­tai skirs­to­mi: į veiks­mus, t.y. fak­tus, pri­klau­san­čius nuo žmo­gaus va­lios, ir įvy­kius, ku­rie nuo žmo­gaus va­lios ne­pri­klau­so.Veiks­mai yra žmo­gaus va­lios ak­tai. Pa­gal tiks­lą tei­sė­ti veiks­mai skirs­to­mi į tei­si­nius ak­tus ir po­el­gius.
11. Sandorių samprata ir rūšys.
    1. Tei­si­niai ak­tai – to­kie tei­sė­ti veiks­mai, ku­riais sie­kia­ma su­kur­ti, pa­keis­ti ar pa­nai­kin­ti ci­vi­li­nius tei­si­nius san­ty­kius.Tei­si­niai ak­tai sa­vo ruož­tu skirs­to­mi į ad­mi­nist­ra­ci­nius ak­tus ir san­do­rius.
    2. Tei­si­nis po­el­gis – ci­vi­li­nės tei­sės sub­jek­to veiks­mas, ku­riuo jis ne­sie­kia su­kur­ti ci­vi­li­nių sub­jek­ti­nių tei­sių ir pa­rei­gų, ta­čiau dėl to­kių veiks­mų at­si­ran­da tei­si­niai pa­da­ri­niai nes tai nu­ma­to įsta­ty­mas (pvz., lo­bio ra­di­mas).
    3. Kon­sen­su­a­li­nis san­do­ris – ku­ris lai­ko­mas su­da­ry­tu nuo to mo­men­to, kai ša­lys su­si­ta­rė dėl vi­sų es­mi­nių jos punk­tų ir įsta­ty­me nu­ma­ty­ta for­ma reiš­kia su­de­rin­tą va­lią.
    4. Re­a­li­nis san­do­ris – kai vie­na ša­lis ki­tai ša­liai per­duo­da ki­tai ša­liai daik­tą ir įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta for­ma pa­tvir­ti­na ša­lims sa­vo su­de­rin­tą va­lią (per­ve­ži­mo su­tar­tis).
    5. Kau­za­li­nis san­do­ris – ku­ria­me nu­ro­dy­tas jo pa­grin­das, nu­ro­do­mas tie­sio­gi­nis tiks­las, ku­rio sie­kia ša­lys, su­da­ry­da­mos san­do­rį (pir­ki­mo – par­da­vi­mo su­tar­tis).
    6. Abst­rak­tus san­do­ris – ku­ria­me ne­nu­ro­dy­tas jo pa­grin­das. Iš to­kio san­do­rio tu­ri­nio ne­ga­li­ma nu­ma­ty­ti, ko­kio tei­si­nio tiks­lo sie­kiant jis su­da­ry­tas (vek­se­lis).
12. Sąlyginis sandoris.
    1. Tei­sių ar­ba pa­rei­gų at­si­ra­di­mą, pa­si­kei­ti­mą ar pa­bai­gą san­do­ris ga­li pa­da­ry­ti pri­klau­so­mus nuo tam tik­rų są­ly­gų bu­vi­mo ar ne­bu­vi­mo. San­do­ris lai­ko­mas su­da­ry­tu su ati­de­da­mą­ja są­ly­ga, jei­gu ša­lys san­do­riu nu­sta­to­mų tei­sių ir pa­rei­gų at­si­ra­di­mą pa­da­rė pri­klau­so­mą nuo to­kios ap­lin­ky­bės, ku­rios bu­vi­mas ar ne­bu­vi­mas ne­ži­no­mas.

San­do­ris lai­ko­mas su­da­ry­tu su nai­ki­na­mą­ja są­ly­ga, jei­gu ša­lys san­do­riu nu­sta­to­mų tei­sių ir pa­rei­gų pa­si­bai­gi­mą pa­da­rė pri­klau­so­mą nuo ap­lin­ky­bės, ku­rios bu­vi­mas ar ne­bu­vi­mas ne­ži­no­mas.

Jei­gu tei­sių ar pa­rei­gų at­si­ra­di­mą, pa­si­kei­ti­mą ar pa­bai­gą ša­lys pa­da­rė pri­klau­so­mus nuo ne­tei­sė­tos ar­ba vie­ša­jai tvar­kai ar ge­rai mo­ra­lei prieš­ta­rau­jan­čios są­ly­gos įvyk­dy­mo ar­ba nuo ne­tei­sė­tų veiks­mų at­li­ki­mo, tai toks san­do­ris yra nie­ki­nis.

13. Sandorio sudarymo vieta.
    1. Vie­na­ša­lio san­do­rio su­da­ry­mo vie­ta lai­ko­ma san­do­rio ša­lies va­lios iš­reiš­ki­mo vie­ta (įga­lio­ji­mo su­da­ry­mo, te­sta­men­to pa­tvir­ti­ni­mo vie­ta ir t.t.).
    2. Dvi­ša­lio ar dau­gia­ša­lio san­do­rio su­da­ry­mo vie­ta lai­ko­ma ofe­ren­to gy­ve­na­mo­ji ar ver­slo vie­ta, jei­gu ša­lių su­si­ta­ri­mo ar įsta­ty­mų ne­nu­ma­ty­ta kas ki­ta.
    3. Jei­gu san­do­riui su­da­ry­ti ne­bū­ti­na, kad ofe­ren­tas gau­tų pra­ne­ši­mą apie ak­cep­tą, tai san­do­rio su­da­ry­mo vie­ta lai­ko­ma ak­cep­tan­to gy­ve­na­mo­ji ar ver­slo vie­ta ar­ba ak­cep­tan­to fak­ti­nių veiks­mų at­li­ki­mo vie­ta.
14. Kokie sandoriai turi būti surašomi rašytine forma.
    1. Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi:

1) fi­zi­nių as­me­nų san­do­riai, kai san­do­rio su­ma su­da­ry­mo me­tu yra di­des­nė kaip pen­ki tūks­tan­čiai li­tų, iš­sky­rus san­do­rius, ku­rie ir įvyk­do­mi su­da­ry­mo me­tu;

2) ju­ri­di­nių as­me­nų stei­gi­mo san­do­riai;

3) pre­kių pir­ki­mo-par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai su­tar­tys;

4) drau­di­mo su­tar­tys;

5) ar­bit­ra­ži­niai su­si­ta­ri­mai;

6) kil­no­ja­mo­jo daik­to nuo­mos il­ges­niam nei vie­ne­rių me­tų ter­mi­nui su­tar­tys;

7) pre­li­mi­na­ri­nės su­tar­tys;

8) as­mens iš­lai­ky­mo iki gy­vos gal­vos (ren­tos) su­tar­tys;

9) tai­kos su­tar­tys;

10) ki­ti san­do­riai, ku­riems šis ko­dek­sas ar ki­ti įsta­ty­mai nu­sta­to pri­va­lo­mą pa­pras­tą ra­šy­ti­nę for­mą.

15. Notarinė sandorių forma.
    1. Notarine forma turi būti sudaromi:

1) daik­ti­nių tei­sių į ne­kil­no­ja­mą­jį daik­tą per­lei­di­mo ir daik­ti­nių tei­sių bei ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to su­var­žy­mo san­do­riai;

2) ve­dy­bų su­tar­tys (iki­ve­dy­bi­nė ir po­ve­dy­bi­nė);

3) ki­ti san­do­riai, ku­riems šis ko­dek­sas nu­sta­to pri­va­lo­mą no­ta­ri­nę for­mą.

16. Teisinė sandorių registracija.
    1. Įsta­ty­mas ga­li nu­sta­ty­ti pri­va­lo­mą tam tik­rų san­do­rių tei­si­nę re­gist­ra­ci­ją. Ša­lims san­do­ris ga­lio­ja nors ir nė­ra pri­va­lo­mai įre­gist­ruo­tas. Ša­lių tei­sės ir pa­rei­gos to­kiais at­ve­jais at­si­ran­da ne nuo san­do­rio įre­gist­ra­vi­mo, o nuo to mo­men­to, ku­ris yra nu­sta­ty­tas įsta­ty­me ar ša­lių su­si­ta­ri­mu, iš­sky­rus at­ve­jus, kai šis ko­dek­sas nu­sta­to, kad ša­lių tei­sės ir pa­rei­gos at­si­ran­da tik nuo san­do­rio įre­gist­ra­vi­mo.
17. Rašytinės formos sandorių pasirašymas.
    1. Ra­šy­ti­nės for­mos san­do­rius tu­ri pa­si­ra­šy­ti juos su­da­rę as­me­nys. Jei­gu fi­zi­nis as­muo dėl fi­zi­nio trū­ku­mo, li­gos ar ki­to­kių prie­žas­čių ne­ga­li pats pa­si­ra­šy­ti, jo pa­ve­di­mu san­do­rį ga­li už jį pa­si­ra­šy­ti ki­tas as­muo. Už ki­tą as­me­nį pa­si­ra­šiu­sio as­mens pa­ra­šą tu­ri pa­tvir­tin­ti no­ta­ras ar­ba įmo­nės, įstai­gos ar or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rio­je jis dir­ba ar mo­ko­si va­do­vas ar jo pa­va­duo­to­jas, ar­ba sta­cio­na­ri­nės gy­dy­mo įstai­gos, ku­rio­je jis gy­do­si, vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas ar jo pa­va­duo­to­jas, ar­ba ka­ri­nio da­li­nio va­das ar jo pa­va­duo­to­jas, kai san­do­rį su­da­ro ka­rys, ar­ba to­li­ma­ja­me plau­kio­ji­me esan­čio lai­vo ka­pi­to­nas, kar­tu nu­ro­dy­da­mi prie­žas­tį, dėl ku­rios su­da­ran­tis san­do­rį as­muo pats ne­ga­lė­jo pa­si­ra­šy­ti.
    2. Jei­gu san­do­ris bu­vo su­da­ry­tas pa­nau­do­jant te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ga­li­nius įren­gi­nius, tai vi­sais at­ve­jais pri­va­lo bū­ti pa­kan­ka­mai duo­me­nų san­do­rio ša­lims nu­sta­ty­ti. Jei­gu to­kių duo­me­nų nė­ra, ša­lys ki­lus gin­čui, ne­ga­li rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais san­do­rio su­da­ry­mo fak­tui įro­dy­ti.
18. Negaliojantys sandoriai(paaiškinti visus atvejus kada sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais).
    1. San­do­ris lai­ko­mas nie­ki­niu, jei­gu jis, va­do­vau­jan­tis įsta­ty­mais, ne­ga­lio­ja, ne­pai­sant to, yra ar ne teis­mo spren­di­mas pri­pa­žin­ti jį ne­ga­lio­jan­čiu. Ša­lys ne­ga­li nie­ki­nio san­do­rio pa­tvir­tin­ti.

San­do­ris, ku­rį pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiu bū­ti­nas teis­mo spren­di­mas, yra nu­gin­či­ja­mas san­do­ris.

Nie­ki­niu san­do­ris ga­li bū­ti lai­ko­mas tik ta­da, kai yra įsta­ty­mų nu­sta­ty­ti pa­grin­dai.

Ieš­ki­nį dėl nu­gin­či­ja­mo san­do­rio pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu ga­li pa­reikš­ti tik įsta­ty­mų nu­ro­dy­ti as­me­nys.

19. Civilinių teisių objektų samprata ir rūšys.
    1. Ci­vi­li­nių tei­sių ob­jek­tai yra daik­tai, pi­ni­gai ir ver­ty­bi­niai po­pie­riai, ki­tas tur­tas bei tur­ti­nės tei­sės, in­te­lek­ti­nės veik­los re­zul­ta­tai, in­for­ma­ci­ja, veiks­mai ir veiks­mų re­zul­ta­tai, taip pat ki­tos tur­ti­nės ir ne­tur­ti­nės ver­ty­bės.
    2. Daik­tai ir tur­tas, ku­rių apy­var­ta yra ri­bo­ta, ga­li bū­ti ci­vi­li­nių tei­sių ob­jek­tai tik sta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais. Daik­tai, ku­rie yra iš­im­ti iš ci­vi­li­nės apy­var­tos ar ku­rių apy­var­ta yra ri­bo­ta, tu­ri bū­ti įsak­miai nu­ro­dy­ti sta­ty­muo­se. Prie­šin­gu at­ve­ju lai­ko­ma, jog tų daik­tų ar tur­to ci­vi­li­nė apy­var­ta ne­ap­ri­bo­ta.
20. Daiktai kaip civilinių teisių objektai.
    1. Daik­tai, kaip ci­vi­li­nių tei­sių ob­jek­tai, skirs­to­mi į kil­no­ja­muo­sius ir ne­kil­no­ja­muo­sius.

Ne­kil­no­ja­mie­ji daik­tai yra že­mė ir ki­ti daik­tai, ku­rie su­si­ję su že­me ir ku­rių ne­ga­li­ma per­kel­ti iš vie­nos vie­tos į ki­tą ne­pa­kei­tus jų pa­skir­ties bei iš es­mės ne­su­ma­ži­nus jų ver­tės (pa­sta­tai, ren­gi­niai, so­di­niai ir ki­ti daik­tai, ku­rie pa­gal pa­skir­tį ir pri­gim­tį yra ne­kil­no­ja­mie­ji).

Ne­kil­no­ja­mie­siems daik­tams taip pat pri­ly­gi­na­mi sta­ty­muo­se nu­ma­ty­ti lai­vai ir or­lai­viai, ku­riems nu­sta­ty­ta pri­va­lo­ma tei­si­nė re­gist­ra­ci­ja. sta­ty­mai ga­li pri­pa­žin­ti ne­kil­no­ja­mai­siais daik­tais ir ki­tą tur­tą.

Daik­tai, ku­riuos ga­li­ma per­kel­ti iš vie­nos vie­tos į ki­tą ne­pa­kei­tus jų pa­skir­ties ir iš es­mės ne­su­ma­ži­nus jų ver­tės, lai­ko­mi kil­no­ja­mai­siais, jei­gu sta­ty­mai ne­nu­sta­to ko ki­ta.

21. Vertybiniai popieriai.
    1. Ver­ty­bi­nis po­pie­rius, kaip ci­vi­li­nių tei­sių ob­jek­tas, – tai do­ku­men­tas, pa­tvir­ti­nan­tis jį iš­lei­du­sio as­mens (emi­ten­to) įsi­pa­rei­go­ji­mus šio do­ku­men­to tu­rė­to­jui. Ver­ty­bi­nis po­pie­rius ga­li pa­tvir­tin­ti do­ku­men­to tu­rė­to­jo tei­sę gau­ti iš emi­ten­to pa­lū­ka­nų, di­vi­den­dų, da­lį lik­vi­duo­ja­mos įmo­nės tur­to ar emi­ten­tui pa­sko­lin­tų lė­šų (ak­ci­jų, ob­li­ga­ci­jų ir kt.), tei­sę ar pa­rei­gą at­ly­gin­ti­nai ar ne­at­ly­gin­ti­nai įsi­gy­ti ar per­leis­ti ki­tus ver­ty­bi­nius po­pie­rius (pa­si­ra­šy­mo tei­ses, bū­si­muo­sius san­do­rius, op­cio­nus, kon­ver­tuo­ja­mas ob­li­ga­ci­jas ir kt.), tei­sę gau­ti tam tik­ras pa­ja­mas ar pa­rei­gą su­mo­kė­ti, pa­si­kei­tus ver­ty­bi­nių po­pie­rių rin­kos kai­noms (in­dek­sui ir kt.). Ver­ty­bi­niu po­pie­riu­mi taip pat lai­ko­mas do­ku­men­tas, ku­riuo tie­sio­giai pa­ve­da­ma ban­kui iš­mo­kė­ti tam tik­rą pi­ni­gų su­mą (če­kiai) ar ku­ris pa­tvir­ti­na pa­rei­gą su­mo­kė­ti tam tik­rą pi­ni­gų su­mą šia­me do­ku­men­te nu­ro­dy­tam as­me­niui (vek­se­liai) ar­ba ku­ris įro­do nuo­sa­vy­bės tei­sę į pre­kes (pre­ki­niai ver­ty­bi­niai po­pie­riai), taip pat do­ku­men­tas, pa­tvir­ti­nan­tis tei­sę ar pa­rei­gą įsi­gy­ti ar per­leis­ti pre­ki­nius ver­ty­bi­nius po­pie­rius (iš­ves­ti­nis pre­ki­nis ver­ty­bi­nis po­pie­rius). Įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais lei­džia­mi ne­ma­te­ria­lūs ver­ty­bi­niai po­pie­riai, ku­rie yra pa­žy­mi­mi (įtrau­kia­mi į ap­skai­tą) ver­ty­bi­nių po­pie­rių są­skai­to­se.
22. Intelektinės veiklos rezultatai.
    1. Ci­vi­li­nių tei­sių ob­jek­tais lai­ko­mi moks­lo, li­te­ra­tū­ros ir me­no kū­ri­niai, iš­ra­di­mų pa­ten­tai, pra­mo­ni­niai pa­vyz­džiai bei ki­ti in­te­lek­ti­nės veik­los re­zul­ta­tai, iš­reikš­ti ku­ria nors ob­jek­ty­via for­ma (ran­kraš­čiai, brė­ži­niai, mo­de­liai ir kt.). Iš­ra­di­mų pa­ten­tai ir ki­ti in­te­lek­ti­nės veik­los re­zul­ta­tai ci­vi­li­nių tei­sių ob­jek­tais tam­pa nuo to mo­men­to, kai jie in­te­lek­ti­nės veik­los re­zul­ta­tais pri­pa­žįs­ta­mi įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka.
23. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės.
    1. Ci­vi­li­nė tei­sė sau­go as­me­ni­nes ne­tur­ti­nes tei­ses ir ver­ty­bes, t. y. var­dą, gy­vy­bę, svei­ka­tą, kū­no ne­lie­čia­my­bę, gar­bę, oru­mą, žmo­gaus pri­va­tų gy­ve­ni­mą, au­to­riaus var­dą, da­ly­ki­nę re­pu­ta­ci­ją, ju­ri­di­nio as­mens pa­va­di­ni­mą, pre­kių (pa­slau­gų) žen­klus ir ki­tas ver­ty­bes, su ku­rio­mis įsta­ty­mai sie­ja tam tik­rų tei­si­nių pa­sek­mių at­si­ra­di­mą.

As­me­ni­nės ne­tur­ti­nės tei­sės ga­li bū­ti per­duo­da­mos ar pa­vel­di­mos tik įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais ar­ba jei tai ne­pri­eš­ta­rau­ja šių ver­ty­bių pri­gim­čiai bei ge­ros mo­ra­lės prin­ci­pams ar nė­ra ap­ri­bo­ta įsta­ty­mų.

24. Terminų rūšys.Termino pradžia ir pabaiga.
    1. Ga­ran­ti­niai – tai to­kie įsta­ty­mo ar ša­lių nu­sta­ty­ti ter­mi­nai, kai vie­na iš ša­lių at­sa­ko už trū­ku­mus.
    2. Pre­ten­zi­niai ter­mi­nai – tai to­kie įsta­ty­mo ar ša­lių nu­sta­ty­ti ter­mi­nai, kai vie­na ša­lis pa­reiš­kia ki­tai ša­liai pre­ten­zi­jas dėl tei­sių ir in­te­re­sų pa­žei­di­mo.
    3. Ieš­ki­ni­nis se­na­ties – tik įsta­ty­mo nu­sta­ty­ti ter­mi­nai, kai sub­jek­tai ga­li pa­reikš­ti pre­ten­zi­jas dėl sa­vo in­te­re­sų gy­ni­mo. Įsta­ty­mo ir san­do­rių nu­sta­ty­tas ar­ba teis­mo pa­ski­ria­mas ter­mi­nas nu­ro­do­mas ka­len­do­ri­ne da­ta ar­ba me­tais, mė­ne­siais, sa­vai­tė­mis, die­no­mis ar va­lan­do­mis skai­čiuo­ja­mas lai­kas. Ter­mi­nas ga­li bū­ti nu­ro­do­mas api­brė­žiant įvy­kį, ku­ris ne­iš­ven­gia­mai tu­ri įvyk­ti.
    4. At­nau­ji­na­ma­sis – toks ter­mi­nas, ku­riam pa­si­bai­gus teis­mas ga­li jį at­nau­jin­ti, jei­gu ter­mi­nas bu­vo pa­keis­tas dėl svar­bių prie­žas­čių.
    5. Įgy­ja­ma­sis – tai toks ter­mi­nas, ku­riam pa­si­bai­gus at­si­ran­da tam tik­ra ci­vi­li­nė tei­sė ir pa­rei­ga.
    6. Nai­ki­na­ma­sis – ter­mi­nas, ku­riam pa­si­bai­gus, iš­nyks­ta tam tik­ra ci­vi­li­nė tei­sė ar pa­rei­ga. Jie ga­li bū­ti teis­mo ar­ba ar­bit­ra­žo at­nau­jin­ti.
    7. Ter­mi­no pra­džia – pra­si­de­da ry­to­jaus die­na nuo 00 va­lan­dų 00 mi­nu­čių po tos ka­len­do­ri­nės da­tos ar įvy­kio, ku­riais api­brėž­ta ter­mi­no pra­džia.
    8. Ter­mi­no pa­bai­ga – me­tais skai­čiuo­ja­mas ter­mi­nas pa­si­bai­gia ati­tin­ka­mą pas­ku­ti­nių ter­mi­no me­tų mė­ne­sį ir die­ną 24 00  Mė­ne­siais skai­čiuo­ja­mas ter­mi­nas pa­si­bai­gia ati­tin­ka­mą ter­mi­no pas­ku­ti­nio mė­ne­sio die­ną 24 00 val. Sa­vai­tė­mis skai­čiuo­ja­mas ter­mi­nas pa­si­bai­gia ati­tin­ka­mą pas­ku­ti­nės ter­mi­no sa­vai­tės die­ną 24 00 val.
25. Ieškinio senatis.
    1. Ieš­ki­nio se­na­tis – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį teis­me.
26. Ieškinio senaties terminų rūšys.
    1. 1) Bendrasis IST 10 metų.
    2. 2) Sutrumpinti ieškinio senaties terminai:
    3. 1 mėn. ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas tai­ko­mas iš kon­kur­so re­zul­ta­tų at­si­ran­dan­tiems rei­ka­la­vi­mams.
    4. 3 mėn. – pri­pa­žin­ti ju­ri­di­nio as­mens or­ga­no spren­di­mus ne­ga­lio­jan­čiais.
    5. 6 mėn. – ieškiniams dėl netesybų išieškojimo;
    6. dėl parduotų daiktų trūkumo.
    7. 1 me­tų – iš drau­di­mo tei­si­nių san­ty­kių at­si­ran­dan­tiems rei­ka­la­vi­mams.
    8. 3 me­tų – rei­ka­la­vi­mo dėl pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo.
    9. 5 me­tų – rei­ka­la­vi­mams dėl pa­lū­ka­nų ir ki­to­kių pe­ri­odi­nių iš­mo­kų iš­ieš­ko­ji­mo.
27. Reikalavimai,kuriems ieškinio senatis netaikoma.

1) iš as­me­ni­nių ne­tur­ti­nių tei­sių at­si­ran­dan­tiems rei­ka­la­vi­mams;

2) in­dė­li­nin­kų rei­ka­la­vi­mams iš­mo­kė­ti in­dė­lius pa­dė­tus į ban­ką;

3) ki­tais įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais.

28. Ieškinio senaties termino pradžia:
    1. pra­si­de­da nuo tei­sės į ieš­ki­nį at­si­ra­di­mo die­nos, t.y. nuo tos die­nos, kai as­muo su­ži­no­jo ar­ba tu­rė­jo su­ži­no­ti apie sa­vo tei­sės pa­žei­di­mą;
    2. jei­gu prie­vo­lei įvyk­dy­ti nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, tai iš to­kios prie­vo­lės at­si­ran­dan­čio rei­ka­la­vi­mo ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da pa­si­bai­gus prie­vo­lės įvyk­dy­mo ter­mi­nui;
    3. jei prie­vo­lės ter­mi­nas ne­nu­sta­ty­tas, ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da nuo rei­ka­la­vi­mo įvyk­dy­ti prie­vo­lę pa­reiš­ki­mo mo­men­to;
    4. iš re­gre­si­nių prie­vo­lių at­si­ran­dan­čių rei­ka­la­vi­mų IST pra­si­de­da nuo pa­grin­di­nės prie­vo­lės įvyk­dy­mo mo­men­to;
    5. jei­gu pa­žei­di­mas yra tęs­ti­nis, jis vyks­ta kas­dien, IST ieš­ki­niams dėl veiks­mų ar ne­vei­ki­mo at­lik­tų tą die­ną, pra­si­de­da kiek­vie­ną die­ną;
29. Ieškinio senaties termino sustabdymas:
    1. jei pa­reikš­ti ieš­ki­nį kliu­dė ne­pa­pras­tas įvy­kis, ku­riam to­mis są­ly­go­mis ne­bu­vo ga­li­ma už­kirs­ti ke­lio;
    2. jei Vy­riau­sy­bė nu­sta­to, kad prie­vo­lių vyk­dy­mas ati­de­da­mas (mo­ra­to­riu­mas);
    3. jei ieš­ko­vas ar at­sa­ko­vas tar­nau­ja LR kraš­to ap­sau­gos da­li­ny­je, ku­ria­me pa­skelb­ta ka­ri­nė pa­dė­tis;
    4. jei ne­veiks­niam ar ri­bo­tai veiks­niam as­me­niui pa­skir­tas glo­bė­jas ar rū­pin­to­jas;
    5. jei prie­vo­lės ša­lys su­tuok­ti­niai;
    6. jei prie­vo­lės ša­lys glo­bė­jas ir glo­bo­ti­nis, rū­pin­to­jas ir rū­pin­ti­nis;
    7. jei prie­vo­lės ša­lys tė­vai ir ne­pil­na­me­čiai vai­kai;
    8. jei su­stab­do­mas įsta­ty­mo ar ki­to tei­sės ak­to, reg­la­men­tuo­jan­čio gin­čo san­ty­kius veiks­mas.
30. Ieškinio senaties termino nutraukimas:
    1. jei ter­mi­ną nu­trau­kia ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mas įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka;
    2. nu­trau­kia sko­li­nin­ko veiks­mai, ku­rie liu­di­ja, kad jis pri­pa­žįs­ta prie­vo­lę;
    3. nu­trau­kus ter­mi­ną, jis iš nau­jo pra­si­de­da nuo to mo­men­to, kai iš­ny­ko ap­lin­ky­bės, ku­rios bu­vo pa­grin­das IST nu­trauk­ti;
    4. ieš­ki­nio, ku­rį teis­mas pa­li­ko ne­nag­ri­nė­tą, pa­reiš­ki­mas IST ne­nu­trau­kia, jei­gu pa­reiš­ki­mas bu­vo pa­lik­tas ne­nag­ri­nė­tas dėl ieš­ko­vo kal­tės. IST ne­nu­trau­kia­mas, jei bu­vo at­si­sa­ky­ta pri­im­ti ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mą ar­ba ieš­ko­vas ieš­ki­nio at­si­sa­kė.
    5. jei teis­mas pa­lie­ka ne­nag­ri­nė­tą pa­reiš­ki­mą bau­džia­mo­jo­je by­lo­je, tai prieš ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mą pra­si­dė­jęs IST ei­na to­liau nuo nuosp­ren­džio, ku­riuo pa­reiš­ki­mas pa­lik­tas ne­nag­ri­nė­tas, įsi­tei­sė­ji­mo die­nos.
31. NEGALIOJANTYS SANDORIAI

     1.78 straipsnis. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai.

    Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.

    Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris.

    Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai.

    Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys.

    1.79 straipsnis. Nuginčijamo sandorio patvirtinimas.

    Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti.

    1.80 straipsnis. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas.

    Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

    1.81 straipsnis. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas.

    Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

    1.82 straipsnis. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas.

    Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai).

    Viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais.

    1.83 straipsnis. Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio teisinės pasekmės.

    Pagal įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto juridinio asmens vardu sudarytą sandorį teisės ir pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui, jeigu nėra kito pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

    Pagal sandorius, sudarytus juridinio asmens vardu iki juridinio asmens įregistravimo, šiuos sandorius sudarę asmenys atsako solidariai, jeigu įregistruotas juridinis asmuo neprisiima prievolių pagal tuos sandorius (šio kodekso 2.61 straipsnis).

    1.84 straipsnis. Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

    Nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris negalioja, išskyrus smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus nepilnamečiai iki keturiolikos metų gali sudaryti savarankiškai.

    Fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja.

    Ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai pagal įstatymą ir prokuroras. Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą įstatymų nustatyta tvarka sandorį gali patvirtinti.

    1.85 straipsnis. Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

     Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo sudarytas turto ar daiktinės teisės perdavimo sandoris, išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal rūpintojo ar prokuroro ieškinį.

    1.86 straipsnis. Tariamojo sandorio negaliojimas.

    Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

    1.87 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas.

    Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

    1.88 straipsnis. Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

    Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų be tėvų ar rūpintojų sutikimo sudarytą sandorį, išskyrus sandorius, kuriuos toks nepilnametis pagal šį kodeksą ar kitus įstatymus turi teisę sudaryti savarankiškai, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal to nepilnamečio tėvų ar rūpintojų ieškinį.

    1.89 straipsnis. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

    Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

    1.90 straipsnis. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

    Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.

    Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo  metu.

    1.91 straipsnis. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

    Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

    Šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius vaikaičius, arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą    sandorį. Nustatydamas. buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

    1.92 straipsnis. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas.

    Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis).

    1.93 straipsnis. Sandorio negaliojimas dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo.

    Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

    Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

    1.94 straipsnis. Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymo teisinės pasekmės. 

    Įstatymo nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus.

    1.95 straipsnis. Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu.

    Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

    1.96 straipsnis. Sandorio dalies negaliojimo pasekmės.

    Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies.