Ekonomika ir vadyba
Žymiausi
F. W. Taylor
H. Gantt
F.
H. Ford
H. Emerson
Vadybos teorijos gimimo laikas 1911 metai. Šiais metais buvoišleista F.W.Teiloro knyga „Mokslinės organizacijos valdymo principai“ (Principles of Scientific Management ).
H. Ford ir Fordizmas – nuoseklus F. Teiloro, Džilbertų ir kitų darbo organizatorių tyrimų tęsinys.
Yra žinomas dėl savo novatorišką indėlio į mokslinį valdymą, kur pateikė
kontrastingą požiūrį į efektyvumą: 12 efektyvumo principų (The twelve
principles of efficiency).
Harrington Emerson 1853-1931 yra žinomas dėl savo novatorišką indėlio į mokslinį valdymą, kur pateikė kontrastingą požiūrį į efektyvumą: 12 efektyvumo principų (The twelve principles of efficiency).
Luther Gulick 1892-1993
POSDCORB
• Planning,
• Organizing,
• Staffing,
• Directing,
• Co-Ordinating,
• Reporting
• Budgeting
George Elton Mayo 1880-1949 eksperimentas. Pagrindinė išvada – svarbiausią įtaką didinant darbo našumą turi ne finansiniai ar materialiniai, o psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Žmogiškųjų santykių mokykla
Privalumai
• Pakoregavo darbuotojų
skatinimą.
• Suformavo naują požiūrį į
pavaldinius kaip į
bendradarbius, o ne kaip į
darbo įrankius.
• Iškėlė darbininkų
dalyvavimo valdyme idėją.
Trūkumai
• Individo elgesys labai
sudėtingas, todėl jį sunku
tiksliai prognozuoti bei
numatyti galimus
padarinius.
• Dažnai sunku įžvelgti šių
teorijų konkrečią taikomą
naudą.
Douglas Murray McGregoras 1906-1964 Teorijų X ir Y autorius. X: žmogui būdingas tikras tingumas, nenoras dirbti; vengia atsakomybės, todėl reikia jį kontroliuoti. Y: žmogus iš prigimties yra kūrybingas ir aktyvus; jis ne tik gali prisiimti atsakomybę, bet ir pats ieško galimybės parodyti savo sugebėjimus ir taip padaro, jei tam yra sąlygų.
V. A. Graičiūnas – mokslinės vadybos draugijos Lietuvoje įkūrimo iniciatorius. Pagrindinė draugijos veikla buvo skelbti vadybos mokslo dėjas, skiepyti mokslinės vadybos principus praktine valdymo veikla užsiimantiems žmonėms.
Kiekybinių metodų mokykla
Privalumai
• Matematinių modelių taikymas
padidino sprendimų operatyvumą
ir tikslumą.
• Pagilino organizacijos procesų
supratimą, nes matematikos
modelių taikymas negalimas be
išsamios analizės.
• Atkreipė dėmesį į valdymo
informacinės bazės tobulinimą,
nes tinkama informacinė bazė yra
būtina matematikos metodų
taikymo ir kompiuterizavimo
prielaida.
Trūkumai
• Dažnai naudojamasi
nerealiomis, nepakankamai
pagrįstomis prielaidomis.
• Matematiniai modeliai
negali įvertinti žmogaus
elgsenos įvairovės, o tai kaip
tik dažnai nulemia valdymo
sėkmingumą.
• Nelieka vietos vadovo
intuicijai.
PLANAVIMAS
Strateginio planavimo procesas
Analizės stadija
Išorės veiksnių analizė
Vidaus veiksnių analizė
Išskirtinė kompetencija (konkurencinia pranašumai ir trūkumai)
Tikslas
Kokios galimybės ir grėsmės yra (ar gali susidaryti) įmonės verslui išorinėje aplinkoje.
Stipriąsias ir silpnąsias puses.
Išskirtinę organizacijos kompetenciją.
Pagrindiniai analizės
SWOT,
7 S
PEST,
SPACE,
BCG
M. Porter
Ekolauko analizė
Organizavimas – tai nustatytiems tikslams pasiekti reikalingos sistemos sukūrimas.
Organizacinė struktūra – tai žmonių organizaciją sudarančių socialinių elementų, kuriems paskirstyti tam tikri vaidmenys bei darbai ir kurie susaistyti tam tikrais nustatytais priklausomybiniais ryšiais (pavaldumo,
atskaitingumo, koordinavimo, kontrolės ir kt.) kompozicija, kuri sukuriama tam, kad būtų galima bendrai vykdyti veiklą siekiant iškeltų bendrų organizacijos tikslų.
Apima du procesus diferencijavimą, kurio metu visi pagrindiniai uždaviniai skaidomi į dalinius ir kiekvienam vykdyti numatomi reikalingi vykdytojai bei ištekliai;
Ir koordinavimą, kurio metu atskiri uždaviniai jungiami į vientisą kryptingai veikiančią sistemą.
Kuriant tokią sistemą bus keturi pagrindiniai etapai:
Darbo pasidalijimas – tai kompleksinės užduoties suskaidymas į sudedamąsias dalis, kad darbuotojai būtų atsakingi ne už visą užduotį, o tik už atskiras ją sudarančias veiklas.
Darbų perdavimas (delegavimas) – tai darbų ir atsakomybės perdavimas
pavaldiniams. Joks vadovas negali pats priimti visus sprendimus ir kontroliuoti savo pavaldinių darbo.
Struktūrinių grandžių formavimas – tai logiškas ir efektyvus užduočių ir
darbuotojų grupavimas į struktūrines grandis. Vadovai organizacijoje paprastai stengiasi išlaikyti formaliųjų santykių tinklą ir sudaro organizacinės valdymo struktūros schemą, kad parodytų, kaip paskirstytas
darbas.
Valdymo norma – tai darbuotojų skaičius, kuriems vadovauja atitinkamo lygio vadovas. Optimalus darbuotojų skaičius grupėje yra 4 – 6 žmonės.
Valdymo
naudojama formulė:
F=2 (n laipsniu) + [n/2 (n-1) – 1]
n – pavaldinių skaičius;
F – minimalus visų ryšių skaičius
Hierarchija – paskirsčius darbą, sukūrus struktūrines grandis ir pasirinkus kontrolės mastą galima nuspręsti dėl schemos, sukonkretinančios, kas ir kam atsiskaito, t.y. komandų grandinės. Taip sukuriama hierarchinė struktūra, kurios viršuje – aukščiausio lygio vadovas, atsakingas už visos organizacijos veiklą.
Patriarchalinė sistema Aukščiausio lygio vadovas (įmonininkas, atriarchas), bet kuriuo metu gali įsikišti į žemesnio lygio vadovo sprendimo sritį.
Linijinė struktūra – turi minimalų valdymo pakopų skaičių ir labai aiškiai išreikštą pavaldumą. Kiekvienas vadovas atlieka visas vadybos funkcijas jam pavestoje srityje. Ši struktūra reikalauja iš kiekvieno vadovo plataus spektro žinių.
Funkcinė valdymo struktūra
Personalo grupavimas į padalinius pagal užduotis, kurias jie atlieka. Pagrindinė šios valdymo struktūros idėja –maksimaliai panaudoti specializacijos privalumus ir sumažinti vadovų apkrovimą. Darbai suskirstomi pagal funkcijas, kurias vykdo specializuoti skyriai.
Štabinė linijinė
Linijinė ir funkcinė sistema čia sujungiamos, siekiant sumažinti kiekvienos individualius trūkumus. Štabinėje struktūroje vadovas gali turėti didesnį ar mažesnį štabą ir panaudoti įvairių kvalifikacijų darbuotojus problemoms tirti bei sprendimams parengti.
Matricinė organizacija – yra organizuota dviem dimensijomis:pagal valdymo funkcijas ir valdomus objektus. Abi dimensijas sieja bendrai sprendžiami uždaviniai, abi jos yra lygiateisės:abi dalyvauja priimant sprendimus, bet kuriuo metu viena su kita gali komunikuoti ir keistis informacija.
Divizinė organizacija – didelėse įmonėse taikomą funkcinį principą mėginama pakeisti išskiriant „divizionus“ –gaminių grupes, regionus, veiklos sritis ir pan.Taip suformuojamiapžvelgiami vienetai, juose pasiekiama geresnio motyvuoto, informuotumo, rezultatų įvedimo.
Vadybos funkcijos
Planavimas
Organizavimas
Vadovavimas (Valdymas)
Kontrolė
Related Posts
About The Author
